en
PIRMAS PAVEIKSLAS
Krokuva, Vavelio rūmai, karalienės pusė; bent dvejos durys į priešingas puses; 1427 metai
I SONKA, ZAREMBA ZAREMBA Ne aš gi kaltas, mano karaliene, Kad gyvenu kaip vėpūtė prie kelio! Juk tu žiniai... Tu visuomet žinojai - Tavęs vienos priklauso... Aš esu - Kaip mažas sargas prie tvirtovės vartų, Budėjimu saldžiuoju gyvas... Ženklo Sulauksiu vos - ir jau prie tavo kojų... SONKA Ach tu, galva! Gražus toks būtum, mielas... Nieks neatims, kas tau vienam priklauso. Sakau kaip karalienė ir... ZAREMBA Brangioji, Bet kad tokia žiauri tu man esi! SONKA Žiaurumas - meilės ženklas, - negirdėjai? Bet jei taip nori širdį man parodyt, - Žinai, ką padaryk? ZAREMBA Tik žodį tark - Prie tavo kojų nusilenks pasaulis! SONKA Gerai... Tenusilenks prie mano kojų Tik vienas vyskupas... man to pakaks. ZAREMBA Kas, - Zbignievas? Jis, vyskupas karūnos? SONKA O kad ir jis ! Ko tu stebiesi taip? ZAREMBA Aukščiausias vyskupas, bajorų vadas, Prieš Vytauto pripirštą karalienę Senam karaliui - nusilenkt ateis? SONKA Tegu ateis ir nusilenks! Ir tu Tai padarysi, jeigu aš prašau. ZAREMBA Nesuprantu... SONKA Nėra tau ko suprast. ZAREMBA Kam vyskupo prisireikė malonės? SONKA O tam, kad riteriai visi - kaip šienas... ZAREMBA Brangiausia karaliene! SONKA Jūs geri Tiktai prie moterų, kol kalbat kur Užustalėj ir giriatės jausmais... O reikia moteris apgint - nebėr Nė vieno karžygio... ZAREMBA Tu piktžodžiauji! SONKA Be juoko aš sakau! Treji štai metai, Kaip vietą užėmiau šalia karaliaus, O Krokuvoj jaučiuos kaip svetima. Manęs bajorai vengia... Susitikt Nenori... Ypač vyskupas manęs Nekenčia... Lyg aš priešas būčiau koks. ZAREMBA Juk Vytautas - globėjas tavo buvo. Tau giminė... Jis ir karaliui piršo, Kad per tave karūną pats valdytų. Suprask ir tu jausmus bajorų lenkų! SONKA Ar nežinai, kad Vytautas mane Kaip šmėkla persekioja, kaip raganius Nuo tos dienos, kai gimė man sūnus? Kad man gyvenimo dėl jo nebėr! Ir tu išaiškint negali bajorams! Mane su sūnumi apgint! Ach, tu... ZAREMBA Brangioji! Kiek aš jau esu kalbėjęs! Bet kad karalius toks! Jis vienas kaltas! Ką padarau - jis painioja ir griauna! Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! Nemato, rodos, nieko ir negirdi, O tik staiga kaip griausmas ims - apvers Visus galus: jam Vytautas pataręs Esą daryti taip, o ne kitaip! Lyg būtų Vytautas karalius Lenkų, Ne Jogaila! O kaipgi! Kunigaikštis Karalių kursto laužyt duotą žodį, - Ir klauso jo karalius! Nieks nežino, Ką Vytautas kada dar jam patars! Bandyki jo augintinę užstoti Prieš bajorus, įtūžusius lig kaklo! Jie šaukia keikdami, kad jie neleisią Bjauroti Vytautui karūnos Lenkų! Ką vienas prieš visus galiu daryti? Tave begindamas - labiau klampinčiau! SONKA O vyskupas - išdrįs! Ir prieš visus, - Ir vienas! Pats matysi... Juk teisybė, Tu geras būsi man? Tu padarysi, Kad panorėtų vyskupas... Gali Suprasti... Padarysi?.. Aš prašau! Nebegaliu gyventi ujama! ZAREMBA Bet... kaip... Brangioji!.. Vyskupas toksai... Kaip čia pasakius... Aš net nežinau... SONKA Gali tu jam, kad nori, pasakyti, - Jei geras jis bus man, protingai elgsis, Tai aš imuos karaliui įkalbėti, Kad vyskupas - geriausias patarėjas, Geriausias draugas, - visa, ko tik reikia... Tegu karalių saugo jis ir gina Nuo Vytauto klastingų patarimų! Ir tu tai padarysi, aš žinau... ZAREMBA Ir ką tu sumanei? Aš jo bijau. SONKA Tu jo bijai?! Ar tik ne tavo darbas, Kad vyskupas manęs lig šiolei vengia?. ZAREMBA Koks įtarimas!.. Kaipgi aš galėčiau?.. SONKA Kaip tu, sakai, galėtum?.. Iš tikrųjų?.. Gerai! Ir aš taip pat kukliai kalbėsiu: Ar vyskupas ateis į mano rūmus - Ar tu lankaisi paskutinį kartą! Įeina Katažynka II TIE PATYS; KATAŽYNA KATAŽYNA Atleisk, šviesiausia karaliene, kad... SONKA O, nieko... Pasakyti man norėjai?.. KATAŽYNA Atvyko riteris... Karalius siuntė... ZAREMBA Ar jau karalius grįžta iš medžioklės? KATAŽYNA Ne, ne! Tik atsiuntė jis riterį, Kurs, sakosi, skubių tur reikalų Pas karalienę... Laukia jis svetainėj... SONKA Tai, mano riteri, dabar prašyčiau... Ir vyskupui pranešk, kad jo ranka... ZAREMBA Bus... priimta? SONKA Atlyginti mokėsiu... ZAREMBA Atlyginims man bus tūkstanteriopas, Jei karalienės palankumo krislas... SONKA Pro šičia, riteri... ZAREMBA O, dėkui tau! Išeina pro Sonkos nurodytas duris III SONKA, KATAŽYNA SONKA Kas atsitiko? Rodosi, prašiau... KATAŽYNA Teisybė, karaliene... Bet kad Hinča... SONKA Ką tu sakai?.. Atvyko Hinča?.. KATAŽYNA Taip. SONKA Ach!.. Nuostabu... gerai... prašyk... KATAŽYNA Klausau. SONKA Tačiau palauk... Seniai atvyko? KATAŽYNA Kur čia! Ir koks jis keistas ir nuožmus... Aš jo Tokio nesu dar mačius... Piktas, keikias, Lyg buvo priristas kur nors patamsėj... SONKA Smarkus jis buvo visuomet. KATAŽYNA Bet koks Dabar! Kaip kumelys! Rods, Elzbieta Kalbėti moka, bet ir jai nelengva Jis suvaldyt. Kiekvieną mirksnį gali Čia įsiveržt... Nežinom, kas daryti. SONKA Gerai, prašyk... Abi lydėkit jį... Katažyna išeina atgal Palauk dar, Katažyna! Katažyna!.. Arba tiek to... tegu ir taip... prašyk... Sonka taisosi tualetą; įeina Katažyna, Elzbieta, Hinča IV SONKA, KATAŽYNA, ELZBIETA, HINČA HINČA Garbė aukščiausia tauriai karalienei. Mane karalius siuntė iš medžioklės Atnešt labų dienų... Jis dar užtruksiąs... SONKA Dėkot malonu riteriui kilniam... HINČA Pranešti liepė tauriai karalienei... SONKA Valia karaliaus man šventa. HINČA Jis liepė Pranešt... pranešt be liudininkų! SONKA Taip? Bet riteris gal bus girdėjęs, - žino, Kad aš nuo savo mylimų draugių Dar neturėjau jokių paslapčių? HINČA Karaliaus pildau valią, kaip įsakė. Aš teisės neturiu sulaužyt žodį… SONKA Gerai, manyčiau, žino ir karalius... HINČA Ar grįžti, karaliene, man reikės Karaliaus valios pildyt negalėjus? SONKA Aukščiausias tepaliudys, kad aš pildau Karaliaus valią... Mielos mano draugės, Aš jus pašauksiu... Seserys išeina V SONKA, HINČA HINČA Šimtas plynių trauktų! Mane tu tyčia erzint sumanei Su tuo beždžionėm savo? Pasijuokti?! SONKA Gražiai tu sveikinsies, nėr žodžiui vietos! Tu užmiršai, kad kalba karalienė... HINČA Kam nori karaliauk, tiktai ne man! SONKA Eik čia, arčiau. Būk mielas svečias. Sėskis. HINČA ,,Eik čia arčiau, būk svečias!.." O tuo tarpu Mane už durų laiko tartum šunį, - O ji pati - su meilužiu burkuoja! SONKA Bet, mielas Hinča! Aš nebepažįstu Tavęs! Kaip erškėtys... Tu keršiji? HINČA Atkeršys tau kiti... ir be manęs! - Už tavo vylių, už suktybę, - melą! Meilužį kur padėjai? Kur Zaremba? SONKA Ach, šit ko jis staiga ežiu pavirto! Pavydi, mielas?.. Nėr čionai Zarembos. HINČA Sakysi man, kad jis čia neatėjo Prieš porą valandų? Nebuvo, ką? SONKA Manęs tu to neklausei. Nesakiau, Kad jis nebuvo. HINČA Tai prisipažįsti? SONKA Nesuprantu, ką slėpti aš turėčiau. HINČA Kad patalas dar neataušo - slėpti Nemano karalienė! Sveikinu! SONKA Pradėsiu pykt, girdi?Aš jį kviečiau Kaip riterį, o jis čia plūst atėjo. HINČA Zaremba kur? SONKA Matai, kad nėr. Išėjo. HINČA Kodėl gi nemačiau aš jo išeinant? Aš tau ne Jogaila. Kur paslėpei? SONKA Pavydas tavo kvailas, kaip ir tu. Tu - vyras man, ar ką? Tu neuždrausi Man būt su tuo, su kuo aš panorėsiu! Tu džiaukis, ką turi... Ką tu turėjai... Kvailystę senąją užmiršti laikas! HINČA Užmiršt! Kaip lengva moteriai užmiršt, Kuo amžinai prisiekė ji gyventi Kaip lengva jai atsižadėt jausmų, Kuriuos pati švenčiausiais pavadino! Ir tu jau užmiršai karaliaus lovoj Pavasario nakčių žieduos lengvumą, - Kaip degė lūpos ugnimi rasota, Kaip tu it lapas epušės virpėjai, - Kaip stirna leisgyvė glaudeis šalia?.. Ar gal tai buvo sapnas koks miglotas, Kur aš, paklydęs girioj, sapnavau? Ar gal tai buvo... SONKA Ach, nereikia, mielas, Minėt, kas mum užmiršt tiktai beliko! HINČA Norėtum tu, kad aš staiga užmirščiau, Jog tu jaunystės meilę už karūną Kaip mugės prekę pardavei kitam?.. Ir nori tu, kad laukčiau aš malonės, Kurią tu, persisotinus per naktį, Kaip atspindį tavų geismų tuštybės It šuniui kaulą kartais mesi man? SONKA Aš ištekėjus... motina vaikų... Tokia lemtis... Prieš ją lenkiu aš galvą, Ir pareigas sunkias dėl vyro ir... HINČA Cha cha cha cha. Prabilo nekaltybė! Jos pareigos! Jos vyras! Senas grybas! Lavonas, iš kapų nakčia išlindęs! Kuris pro samanas nebeprimato, Kur slepia jo pati meilužių pulką... SONKA Laukan iš čia! Jei tau galva brangi! HINČA Tai pareigas tu eidama kasmet Gimdai po vaiką! Nori rast kvailių, Kurie tikėtų, kad pelų tas maišas - Tas Jogaila - vaikų tavųjų tėvas? SONKA Tikrai šunies likimo vertas tu! Išeik! Kitaip - išmes tave sargyba Šunims į gerklę! HINČA Sužinos karalius, Iš kur papliupo jam vaikai senatvėj, - Kaip riteriai padėjo tau ir jam... SONKA Laukan! Kad tavo nešvari burna... HINČA Prisipažink man atvirai, bus tau geriau... Su kuo kasmet vaikus prigyveni? Sūnus Vladislovas - Zarembos vaikas? SONKA Kaip tu drįsti mane įžeist! Karalių! Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė - Tu atlyginsi man savo kailiu! Nori skambinti sargybai, bet Hinča ją jėga sulaiko; kova HINČA Prisipažink... Aš tau galiu pagelbėt... Karalius sužinos - Prisipažink! Apginsiu... Būk protinga!.. Aš prašau! Aš proto netekau... Tave taip myliu... Labiau negu seniau... Aš myliu... taip... Pastangos bučiuoti SONKA Elzbieta! Katažyna! Ach! Pagalbos! HINČA Tylėk tu, ragana! Seserys atbėga VI TIE PATYS; KATAŽYNA, ELZBIETA SONKA Galvažudys! HINČA Mane tu paminėsi! Sužinos Didysis kunigaikštis Lietuvos! Te Vytautas ištrėkš tave kaip musę! Gailėsies! Paleistuve tu! Bėga iš kambario SONKA Laikykit! Laikykit jį! Laikykit! Hinčos nebėr; Sonkai - isterija; seserys triūsia prie jos
< Ankstesnis skyrius Kitas skyrius >
© 1999 - 2024 Antologija.lt. Visos teisės saugomos. Už nemokamą svetainės sprendimą dėkojame UAB Unicumus
Lėšos, gautos iš reklamos, talpinamos svetainėje, yra naudojamos svetainės palaikymo bei priežiūros išlaidoms padengti.
